Baltymai

Baltymai

Baltymai yra viena iš pagrindinių organizmo statybinių medžiagų. Jie būtina ląstelių statybinė medžiaga. Baltymai sudaro apie  apie 1/5 bendro kūno svorio.

Pagrindinės baltymų funkcijos yra

• Kolageno ir kerateno gamyba. Šios medžiagos yra pagrindiniai dantų, plaukų, kaulų ir odos struktūriniai komponentai. Jie padeda išlaikyti kraujagyslių stangrumą.
• Organizme baltymai sudaro taip pat gyvybiškai svarbias struktūras – raumenų skaidulas, įeina į jungiamojo audinio, kremzlių, odos, plaukų, kaulų sudėtį.
• Baltymai dalyvauja mūsų organizmo metabolizmo procesuose.
• Hormonų (insulino, skydliaukės hormonų) sintezė.
• Organizmo fermentų sintezė. Fermentai kontroliuoja visas mūsų organizme vykstančias chemines reakcijas. Dalyvauja metabolizmo procese. Jie sudaro kai kuriuos hormonus ir fermentus, o šie reguliuoja audinių ir ląstelių metabolizmą;
• Imuninės sistemos veikla – antikūnių, baltųjų kraujo kūnelių ir kitų imuninėse reakcijose dalyvaujančių baltymų sintezė. Baltymai munoglobulinai, padeda organizmui kovoti su ligomis ir infekcija gamindami antikūnius.
• Deguonies, vitaminų, mineralų transportavimas. Baltymai sudaro hemoglobiną ir kraujo albuminus.
• Energijos šaltinis . Mūsų kepenys gali gaminti gliukozę iš baltymų jeigu yra angliavandenių trūkumas. Aminorūgščių perteklius yra suskaidomas  organizme ir tampa energijos šaltiniu.
• Gerina audinių gijimą ir jų augimą.
• Antitoksinė medžiaga –  baltymai slopina nuodingų medžiagų veikimą organizme.
• Reikalingi organizmo skysčio pusiausvyros palaikymui.

Rekomenduojami baltymų kiekiai

• Baltymai turėtų i sudaryti 10-35% ( kai kurių autorių duomenimis 12–13 %- maisto  energijos vertės.
• Energetinė 1 g  baltymų vertė – 16,75 kJ / 4 kcal ( tai yra tokia pati kaip ir 1 g angliavandenių)
• Nepriklausomai nuo amžiaus, rekomenduojama baltymų suvartojimo norma yra 0,75 g 1 kg kūno masės per parą.
• Biologiškai vertingais  baltymais laikomi tokie baltymai, kurie turi visų reikalingų aminorūgščių.
• Vidutiniškai biologiškai vertingiems baltymams trūksta vienos nepakeičiamos aminorūgšties.
• Mažai biologiškai vertingiems baltymams trūksta daugiau nei vienos nepakeičiamos aminorūgšties.

Baltymų šaltiniai

Gyvūlinių baltymų šaltiniai yra mėsa, žuvis, jūros produktai, vištiena, kiaušiniai, pienas ir jo produktai. Gyvulinės kilmės baltymuose yra visos reikalingos amino rūgšttys. Todėl yra laikoma, jog geriausi baltymų šaltiniai yra liesi baltymai- vištiena, kalakutiena, žuvis ir kiaušiniai.

Augalinių baltymų šaltiniai yra grūdai ( kviečiai, rugiai, ryžiai, kukurūzai, miežiai), sėklos ir riešutai, ankštinės daržovės ( pupos, lęšiai, sojos). Augaliniuose baltymuose neretai trūksta būtinųjų amino rūgščių. Todėl norint su maistu gauti visų reikalingų amino rūgščių, augalinius baltymus reikėtų derinti. Taip avižos, lęšiai ir saulėgrąžų sėklos valgomos kartu gali aprūpinti organizmą visomis būtinomis amino rūgštimis. Taip pat tarpusavyje galima derinti pilno grūdo makaronus, pupeles, tofu ir ruduosius ryžius.

Augaliniai baltymai taip pat naudingi ir tuo, kad juose yra fitocheminių medžiagų – antioksidantų. Juose nėra prisotintų riebalų, todėl jie yra naudingi lėtinių ligų profilaktikai. Sojos baltymai žymiai sumažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, bei apsaugo nuo kaulų audinio praradimo. Besilaikantieji augalinės dietos rečiau serga lėtinėmis ligomis.

Baltymų kiekis labiausiai paplitusiuose maisto produktuose