Maisto medžiagų poreikiai nėštumo metu
JAV Medicinos Institutas (IOM) nėščioms moterims rekomenduoja tokį mitybos planą.
Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius būsimai mamai nerekomenduojama nei daugiau valgyti, nei didinti suvartojamų kalorijų kiekį.
Per sekančius tris mėnesius (antrąjį nėštumo trimestrą) siūloma kasdieninę maisto produktų energetinę vertę padidinti 340 kalorijomis ( 1,423 kilodžiauliais). Tai yra papildomai kasdien suvartoti po 340 kalorijų.
Per sekančius tris mėnesius ( trečiąjį nėštumo trimestrą) siūloma kasdien suvartoti papildomai po 452 kalorijas.
Nėščioji per dieną turėtų suvartoti
- Angliavandenių – 175 g/dieną
- Baltymų – 60–70 g/dieną,
- Ląstelienos – 28 g/dieną.
- Omega – 6 riebalinių rūgščių – 10–13 g/dieną
- Omega 3 riebalinių rūgščių 1–1.4 g/dieną.
Nėštumo metu mityba turėtų būti subalansuota ir vartojama daugiau baltymų. Baltymai turėtų sudaryti mažiau nei 25 procentus mitybinių medžiagų. Manoma, jog būtent toks maisto medžiagų pasiskirstymas gali padėti motinai pasiekti idealų svorio prieaugį ir sumažinti vaisiaus augimo sulėtėjimo riziką.
Yra rekomenduojama, kad energetinė maisto produktų vertė būtų paskirstyta tokiu būdu:
10–15% energijos turi būti gaunama iš baltymų.
15–30 % energijos turi būti gaunama iš riebalų .
55–75 % penergijos turi būti gaunama iš angliavandenių.
Antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrų metu nėščioji turėtų suvartoti papildomai apie ~25 g baltymų ir apie ~35 g angliavandenių bei papildomai suvartotų apie ~3 g ląstelienos.
Australijos Nacionalinis Sveikatos ir Medicinos Tyrimų Komitetas siūlo tokius nėščiųjų mitybos normatyvus
| Maisto produktų grupė | Motinos amžius | ||
| 14-18 metų | 19-30 metų | 31-50 metų | |
| Baltymai | 58g/dienai | 60 g/dienai | 60 g/dienai |
| Riebalai | |||
| Omega -6(Linoleninė rūgštis) | 10g/dienai | 10g/dienai | 10g/dienai |
| Omega -3Alfa –linoleninė rūgštis | 1.0 g/dienai | 1.0g/dienai | 1.0g/dienai |
| Angliavandeniai | Rekomendacijų nėra | ||
| Ląsteliena | 25g/dienai | 28g/dienai | 28g/dienai |
Kadangi pirmojo nėštumo trimestro metu nėščiosios svoris beveik nekinta, siūlomas baltymų kiekis turėtų būti vartojamas tik antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrų metu.
Reikėtų atsiminti, jog nėštumo metu moters medžiagų apykaitos greitis padidėja. Nėštumo viduryje ir jo pabaigoje augančiam vaisiui taip pat reikia daugiau maisto medžiagų. Yra paskaičiuota, jog nėštumo pabaigoje moteriai kasdien papildomai reikia suvartoti apie ~35 g angliavandenių. Tai atitiktų
- du raguolius,
- arba dvi duonos riekeles,
- arba vieną mažą keptą su lupena bulve
- arba didelę tortiliją
- arba 4 valgomuosius šaukštus virtų ryžių.
Nėštumo metu reikėtų vengti tuščių kalorijų – rafinuoto cukraus, fruktozės, kukurūzų sirupų ir stengtis valgyti mažą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus.
Nėščios moters kasdieninį baltymų poreikį gali patenkinti viena 25-30 g mėsos porcija- steiko, maltinio, kalakuto ar vištienos gabalėlis.
Vegetarams gali tikti šie maisto produktai
- 1 puodelis virtų avinžirnių arba toks pat kiekis virtų lęšių turi 18 g baltymų
- 120 g tofu sūrio turi 9 g baltymų
- 1 puodelis virtų avižų turi 7 g baltymų
- 1 puodelis sojos pieno turi 5 g baltymų.
Riebalai turėtų sudaryti nuo 15 iki 30% nėščiosios suvartotų maisto medžiagų. Tačiau būsimai mamai reikėtų riboti prisotintų riebalų suvartojimą. Šių riebalų yra kepiniuose ir fritiūrinėse paruoštuose maisto produktuose. Nėščioms moterims reikėtų daugiau vartoti polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Geriausia tai padaryti per savaitę suvalgant 1 arba 2 porcijas riebios žuvies.
Būsimai mamai taip pat svarbu valgyti pakankamai ląstelienos. Jos yra grūdiniuose maisto produktuose, ankštiniuose, daržovėse ir vaisiuose.
Viršsvorio turinčios ir nutukusios nėščios moterys neturėtų pernelyg didinti suvartojamų maisto produktų kiekio. Pernelyg mažo svorio nėštukės turėtų valgyti daugiau baltyminio maisto.