Švinas

Švinas – kas tai yra?

Švinas yra sunkusis metalas, kurį žmonija pažįsta ne vieną šimtmetį. Tai vienas iš labiausiai paplitusių gamtos ir maisto produktų teršalų. Su švinu ir jo druskomis dirbama švino gamybos įmonėse, metalų apdirbimo ir metalų padengimo švinu bei  litavimo cechuose, spaustuvėse. Švinas yra naudojamas dažų, gumos, chemijos gamyklose, akumuliatorinėse, taip pat buityje – gaminant ir  naudojant glazūruotus indus.  Medicinoje švinas taip pat yra plačiai naudojamas nes iš jo yra Iš švino gaminami skydai apsaugantys nuo rentgeno spindulių. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama apie 2,5 milijono tonų švino visame pasaulyje. Daug švino yra automobilių išmetamosiose dujose. Prieš 20 metų švinas buvo plačiai dedamas į sienų ir radiatorių dažymui, žaislams skirtus dažus, todėl juo ir dabar galima apsinuodyti.
Vien tik iš metalurgijos įmonių per metus į aplinką patenka apie 89 tūkst. tonų švino, o su automobilių išmetamomis dujomis palyginti neseniai vidutiniškai pakliūdavo 260 tūkst. tonų.Pagrindiniai ūmaus apsinuodijimo švinu simptomai yra šie – galvos skausmas, nervų sistemos pažeidimai, anemijos,  sunkiais atvejais hemolizė, ūmus inkstų nepakankamumas bei ryškus virškinamojo trakto pažeidimai.

Švinas gyvenamojoje aplinkoje 

Švinas į organizmą daugiausia patenka pro kvėpavimo takus, įkvėpus automobilių išmetamųjų dujų, švino turinčių dažų, ar šlifavimo aerozolio, žaidžiant su švino turinčiais plastmasės ar metaliniais žaislais. Taip pat galima įkvėpti švino dalelių, kai deginama dažyta mediena, plastmasės ar kitos medžiagos turinčios švino.

Švinas kaip dažų pigmentas plačiai buvo naudojamas dažų gamyboje. Vaikai žaisdami ir tyrinėdami žaislus, nudažytus dažais turinčiais švino, juos neretai deda į burną. Tai darydami padidina galimybę švinui su seilėmis ir dulkėmis patekti į organizmą.

Švino pagrindu pagamintų dažų naudojimas, vaikų žaislams ir baldams Europoje  buvo uždraustas 1978 metais. Nuo 2006 m. liepos 1 d. draudžiama Lietuvos rinkai tiekti naujas elektros lemputes, buitinius šviestuvus, naują elektros ir elektroninę įrangą, kurioje yra švino, gyvsidabrio, kadmio ir chromo.

Tačiau  dažų su švinu galima rasti seniau statytuose namuose ar butuose, ypač kur yra seni vamzdynai, dažytos sienos ar radiatoriai.  Švino dažais  galima apsinuodyti ant žaislų ar kitų produktų, pagamintų ne Europos Sąjungos šalyse.

Į žmogaus organizmą švinas gali patekti per užterštą dirvožemį, valgant neplautomis rankomis ar nenuplautus vaisius, daržoves.

Tyrimais nustatyta, kad švinas į žmogaus organizmą gali patekti su maistu. Netinkamai pagamintuose glazūruotuoser, molinuose, keramikiniuose induose  su švino turinčia glazūra, taip pat gali būti švino. Švinas tirpsta rūgščiuose skysčiuose. Dideli jo  kiekiai gali patekti į raugintą pieną, sultis, vyną ar kitus maisto produktus. Švinas gali patekti ir į vandentiekio vandenį, tekant jam senais vamzdžiais, turinčiais švino lydinių.

Švinu gali apsinuodyti asmenys užsiimantys butų ir senų namų renovaciją, radiatorių taisytojai. Švino gali būti ant seno vyno kamštelių. Daug švino būna senuose stikliniuose, krištoliniuose induose- juose nerekomenduojama laikyti raugintų, rūgščių maisto produktų ar sulčių. Maistu nereikėtų vartoti senovinių molinių ar senovinių stiklinių indų, ypač tautodailininkų gaminių, taip pat senovinėse skardinėse sausainių ar saldainių dėžutėse.  Švino junginių būna vario vamzdynuose. Jo gali pasitaikyti maisto papilduose , ypač užsieniniuose, pavyzdžiui – Koo Soo herbal remedies.  Vaikams nereikėtų leisti žaisti su senoviniais švininiais kareivėliais- juos reikėtų palikti tik muziejų lentynoms.

Toksinis švino poveikis

Apsinuodijus švinu yra pakenkiamos nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitos žmogaus organizmo sistemos. Švinas ypač pavojingas vaikams. Jis labiau pakenkia besiformuojančias jaunas smegenis, nei subrendusias.  Mokslininkai nustatė, jog vaikams iki septynerių metų amžiaus didelis švino kiekis kraujyje yra atvirkščiai proporcingas intelekto koeficientui.

Suaugusiems švinas kenkia skirtingai- jis  naikina pilkąją smegenų medžiagą.  Vaikus veikia neurotoksiškai- spirmiausiai pasireiškia nuovargis ir elgesio pakitimai, taip pat sunku susikaupti ir mokytis. Jis taip pat sukelia anemiją, ineigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Šio metalo junginiai organizme kaupiasi, todėl jo poveikis gali pasireikšti praėjus keliems  ar keliolikai metų.

Kaip reikėtų vengti apsinuodijimo švinu?

  • Namuose reikėtų nuskusti senus dažus. Prižiūrėti radiatorius, vengti kontakto su senais dažais ir jų atplaišomis.
  • Reguliariai valykite grindis ir kitus paviršius drėgnu skuduru ar kempine ir nuolat vėdinkite patalpas, kad jose nesikauptų dulkės.
  • Vartokite kokybišką, filtruotą geriamąjį vandenį- ypač jeigu gyvenate senuose namuose. Atsukę vandens kraną leiskite vandeniui nuetekėti 1 minutę, jeigu vanduo nebuvo vartojamas ilgiau kaip 2 valandas. Maisto produktų ruošimui nenaudokite karšto vandens iš krano. Nenaudokite vandens minkštiklių geriamajam vandeniui.
  • Nerinkite ir nevartokite pakelėse augančių uogų, vaisių ar daržovių.
  • Maisto ruošimui naudokite tinkamus (stiklo, nerūdijančio plieno ir pan.) indus. Nelaikykite maisto produktų senoviniuose užsukamuose stiklo  buteliuose, senuose grafinuose. Jeigu vyno butelys yra senas ir užsuktas kamšteliu, atsuktą vyno butelį – ir jo vidų nuvalykite drėgnu skudurėliu- ypač ten kur lietėsi kamštelis ir šiek tiek žemiau jo.
  • Nesaugokite alkoholio, ypač vyno senoviniuose grafinuosear senovinėse stiklinėse ar krištolinėse talpose.
  • Vartokite pakankamai kalcio ir geležies  turinčių maisto produktų- taip yra sumažinama švino absorbcija.
  • Įsitikinkite, kad  jūsų vaikas grįžęs iš kiemo prieš valgį su muilu plauna rankas.
  • Reguliariai drėgnu būdu valykite vaikų žaislus. Nepirkite neaiškios kilmės žaislų, ypač metalinių ar plastmasinių.
    Venkite nekokybiškų, nesertifikuotų, senovinių  vaikų žaislų, nenaudokite  senų, ypač nusilupusiais dažais.
  • Nenaudokite dažų, kuriuose yra švino pigmento.
  • Neleiskite vaikams eiti į patalpas, kuriose  yra atliekami metalo suvirinimo, litavimo ar šlifavimo darbai.
  • Neleiskite vaikų į patalpas, kuriose yra  laikomi seni akumuliatoriai, buitinės technikos atliekos.
  • Neleiskite vaikų į senus pastatus ir neleiskite liesti  sienų ar radiatorių su atsilupusiais dažais, senų sienų apmušalų, statybinių atliekų.

Ką sako įstatymai?

Lietuvoje švino ir kitų cheminių medžiagų didžiausias koncentracijas gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų ore nustatytos Lietuvos higienos norma HN 35:2007  – „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“.

Gaminiams, skirtiems liestis su maistu reikalavimus mūsų šalyje nustato Lietuvos higienos norma HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Į Lietuvos Respublikos rinką patenkančių polimerinių statybos produktų ir polimerinių baldų medžiagoms saugos sveikatai keliamus reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“, ir kiti Lietuvos teisės aktai.

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

twelve + seventeen =