Dioksinai – kas tai yra?
Dioksinas yra chloro organinis junginys. Tai vienas iš gamtoje paplitusių teršalų. Dioksinas yra labai stabili medžiaga, kuri iš mūsų organizmo nėra pašalinama ir linkusi jame kauptis. Dioksinai yra medžiagos, kurios gerai tirpsta riebaluose, silpnai tirpsta organiniuose tirpikliuose ir netirpsta vandenyje. Aplinkoje jie sklinda daugiausia oru, prilipę prie dulkių dalelių. Gamtoje ar organizme dioksinai skyla labai sunkiai, dėl to organizmai ir teritorijos, užteršti dioksinais yra vertinami taikant „skilimo pusperiodžio“ sąvoką. Šiltuose kraštuose dioksinų skilimo pusperiodis siekia 7 – 8 metus, šaltuose kraštuose – iki 10 metų, o gyvame organizme – 3 – 4 metus. Dioksinai į aplinką neretai patenka per nuotekų sistemas. Jie yra aptinkami grunte, vandenyje, o iš ten jie neretai patenka į naminių galvijų mėsą ir pieną, o vėliau ir į mūsų organizmą. Dioksino yra ir balintame popieriuje – kavos filtruose, moteriškuose įklotuose, vaikiškose sauskelnėse.Amerikiečių mokslininkai rekomenduoja nenaudoti balinto popieriaus kavos filtrų ar vynioti maisto produktus į balintą popierių.
Daug dioksinų susidaro pramoniniu būdu deginant butines atliekas, ypač plastmasinius butelius. Jis išmetamas į aplinką dideliu spinduliu. Greenpeace specialistai tvirtina kad atliekų deginimo gamyklų apsauginės zonos turi būti iki 24 kilometrų. Tokiose zonose dioksinas kaupiasi organizme ir jo praktiškai negalima pašalinti.
Organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose, kauluose. Dėl ypatingai didelio nuodingumo pavojingos dioksinų dozės gali būti tokios mažos, kad jas pavyksta nustatyti tik labai jautriais tyrimo metodais
Kokiuose maisto produktuose yra dioksinų?
Dioksino gali būti žuvyse, ypač gyvenančiose ant dugno. Jo gali būti gyvulinuose riebaluose. Europos Sąjungos atliktų tyrimų duomenimis didžiausias dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekis buvo nustatytas žuvų kepenyse ir jų produktuose (32 pg/g), ungurių raumenyse (6,7 pg/g), pašaruose- žuvų taukuose (10 pg/g) ir sausumos gyvūnų kepenyse ir jų produktuose (5,7 pg/g). Tiriant 12 % drėgnio pašarus, didžiausias šių medžiagų kiekis buvo nustatytas žuvų taukuose (10 pg/g). Jo buvo ir ūkiuose išaugintuose upėtakiuose – apie 1,2 pg/g dioksinų ir dioksinų tipo PCB, lašišose – 7,99 pg/g, Baltijos jūroje pagautoje silkėje – 8,64 pg/g, silkėje, pagautoje ne Baltijos jūros regione, – 2,3 pg/g. Jo buvo rasta piene buvo nustatyta 1,27 pg/g dioksinų ir dioksinų tipo PCB, pienovežiuose– 1,3 pg/g, mažmeninėje prekyboje – 0,95 pg/g.
Toksinis dioksinų poveikis
Dioksinai yra chemiškai labai stabilūs – jie nesuyra ir kaupiasi žmogaus organizme. Apie jų žala rimtai pradėta kalbėti tada, kai jie buvo rasti kūdikius maitinančių motinų piene. Pagrindinis dioksino patekimo į organizmą kelias – chloruotas vanduo. Dioksinai turi toksinų kurie pažeidžia odą, kepenis, šlapimo – lytinę sistemą, kvėpavimo takus ir žarnyną. Organizmo apsinuodijimas gali pasireikšti tik praėjus keletui metų nuo kontakto su dioksinais.
Pagrindinis apsinuodijimo dioksinais požymis būna mieguistumas ir depresija. Net menkos dioksino dozės gali slopinti žmogaus imuninę sistemą ir organizmo prisitaikymą prie pakitusios išorinės aplinkos. Sumažėja protinis ir fizinis darbingumas. Dioksinai taip pat kenkia dauginimosi sistemai, gali pakenkti vaisiaus vystymuisi ir sutrikdyti vaikų augimą. Jie veikia imunosupresiškai ir kancerogeniškai.
Kaip reikėtų vengti dioksinų?
Norėdami apsaugoti organizmą nuo dioksinų, privalote laikytis šių rekomendacijų: naudoti filtrus vandentiekio vandeniui arba pirkti specialiai išvalytą vandenį. Naudoti produktų įpakavimui ne popierių, bet verčiau rinktis specialią maistinę plėvelę. Reikėtų stengtis įsigyti maisto produktus, užaugintus toliau nuo pramoninės atliekomis užterštų vietų. Stengtis nevartoti užsienyje sugautos žuvies- upėtakių, lašišų.